Elif Shafak „Stambulo pavainikė“

„Stambulo pavainikė“ – tai pirmasis į lietuvių kalbą išverstas Elif Shafak romanas, nors turkų ir anglų kalbomis autorė parašė jau 12 knygų. Rašytoja gimė Prancūzijoje (o ne Ispanijoje, kaip rašoma knygos viršelyje), paauglystę praleido Turkijoje. Šiuo metu Turkijos ir JAV universitetuose dėsto sociologiją ir politologiją. Jos knygose atsispindi tiesiogiai pažinta kultūra ir studijuoti istoriniai, politiniai, visuomeniniai požiūriai.

Knygos viršelisRomane „Stambulo pavainikė“ aktualizuojama istorinės atminties problematika, trintis tarp armėnų išeivijos ir vietinių turkų. Turkija iki šiol nepripažįsta savo kaltės dėl 1915 m. vykdyto armėnų genocido, todėl armėnai iš kartos į kartą perduoda su pykčiu sumišusią nuoskaudą. Romane pateikiamas požiūris, kad armėnai per daug susikoncentravę į niūrią praeitį, kuri neleidžia džiaugtis dabartimi, o turkai gyvena šia diena, ignoruodami praeitį.

Etninė-politinė idėja kūrinio perteikta patrauklia istorija apie turkų ir armėnų šeimas. Kūrinyje vaizduojamas keturių kartų moterų gyvenimas Stambule, išeivių armėnų tradicijos San Franciske ir amerikietės, kuri augina su armėnu susilauktą dukterį, bet yra ištekėjusi už turko, požiūris. Visų keliai susikerta tuomet, kai Amerikos armėnė Armanuš nusprendžia vykti į Turkiją ir apsistoti savo patėvio turko namuose. Skirtingoje aplinkoje gyvenę žmonės stengiasi pažinti vieni kitus, kartu keliamos etinės problemos.

Žodinę pasakojimo tradiciją primenantis pasakojimas pradedamas intriga – netekėjusi devyniolikmetė Zelicha pagimdo dukterį Asją, tačiau neaišku, kas yra kūdikio tėvas. Nors atsakymą į šį klausimą galima nujausti anksčiau, skaitytojui kilusi nuojauta patvirtinama tik knygos pabaigoje. Paaiškėja dar vienas šiurpus šeimos praeities įvykis, dėl kurio jo kaltininkas prisipažinti niekam neišdrįso, o namų moterys žino daugybę paslapčių, bet jų neišduoda. E. Shafak pavyko sukurti įtaigius, gyvus personažus: pagal ligą savo stilių keičianti fizinės geografijos žinovė Feridė, su geruoju ir bloguoju džinu ant pečių vaikštanti būrėja Banu, Ivaną Rūstųjį primenanti Giulsium, jokių visuomenės normų ir tabu nepripažįstanti Zelicha, dusinančią tetulių meilę pajutusi Asja…

„Stambulo pavainikėje“ autorė puikiai supynė realųjį ir fikcinį pasaulį, skaudžias istorines problemas pridengė Stambulo kasdienybės skraiste, todėl knyga įdomi visiems skaitytojams.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s